- raizgai
- raizgaĩ sm. pl. (4), (3) DŽ, raĩzgai (2) DŽ, NdŽ 1. BŽ512, Vb, Sb, Kp ašutų kilpos paukščiams gaudyti: Pastatyk ráizgus paukštėms, ir sugausi Pl. Aptiesia krūmus raizgais, žabangais J.Jabl. Paukščiams ráizgus padeda J.Jabl. Žviegčiodama puldinėjo [Saliamutė] lyg kurapka, įkliuvusi į raizgus, vis stengdamasi išsiplėšti ir vis atsitrenkdama atgal J.Balt. ║ prk. pinklės: Jis sodriai vaizduoja tuos ekonominius, politinius ir moralinius raizgus, kuriais apnarpliojamas darbininkas sp. 2. kas surizgę: Siūlai vieni raizgaĩ, negali nė ištaisyt Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.